Moh láá pargonaavcah?
Moh láá pargonaavcah?
Pargonaavcah šaddeh ulmuu tiervâsvuođâst, toimâmnaavcâin, aapijn, munejurduin já mättimist, mii lii koskâvuođâst pargo vátámâššáid. Pargonavccáid vaikutteh ulmuu fyysiliih, psyykkiliih, kognitiivliih já sosiaalliih ääpih. Tehálumos lii kavnâđ täsitiädu ulmuu aapij já pargo nuáđásem kooskân. Pargopeeivi maŋa ääpih kalgeh pääcciđ meiddei mielâmield aargân já astoááigán.
Pargonaavcâid puáhtá pargosaajeest ovdediđ puorijn joođeetmáin já pargotilijgijn. Enâmus pargoin meiddei pargee puáhtá kuittâg mottoom verd hammiđ jieijâs pargo tagarin, ete tot tuárju suu pyereestvaijeem. Tergâd lii, ete pargee mättim já pargo vátámâšah láá täsitiädust. Pargo nuáđásem pyehtih lasettiđ sehe liijkás vaigâdis mut meiddei liijkás älkkees pargo. Pargosiärvus torjust lii kuávdáš merhâšume pargonaavcâi já pargopyereestvaijeem tááhust.
Pargonavccáid vaikutteh meiddei ulmuu áárvuh já motivaatiotahheeh. Aargâ valjiimijn lii merhâšume pargonaavcâi paijeentolâmist já oovdedmist. Tiervâsliih eellimvyevih, tegu kiärdulâš lihâdem, tiervâslâš purrâmâš já tuárvi valjaas naver sehe vuoiŋâstem já virkosmem tuárjuh pargonaavcâid. Mielâmield sosiaalliih koskâvuođah sehe aargâst ete astoääigi išedeh toollâđ paijeen pargonaavcâid.
Pargonaavcâid puáhtá kuvviđ Pargotiervâsvuotâlájádâs Pargonahcâtááloin. Pargonahcâtáálu piso täsitiädust, ko puoh ton keerdih tuvdeh puoh keerdijd.